Apima de javu jausmas, kai man and van east London reikalinga per pusmetį jau antrą kartą. Anksčiau taip dažnainesikraustydavau. Turėjau pastovų darbą vienoje Londono vietoje, bet kai įsisukau į tą kraustytuvių laivą, tai kaip ir negaliu sustoti.
Pirmame bute ilgiausiai
Man atrodo, kad net ir removal companies east London pastebi tą tendenciją, jog žmonės ilgiausiai išlieka pirmajame bute. Kažkaip užsikabina ir ilgiausiai ten išgyvena. Nors jis ir būna netobulas, nors jis ir būna tik toks tarsi atsarginis pirmasis variantas. Bet kažkodėl dažnai taip susiklosto, jog būtent ten ir lieka ilgiausiam laikui. Įdomus sutapimas, nes ir man iš pirmojo buto išsikraustyti pavyko tik po metų. Atsimenu, pirma laimės ir džiaugsmo stojau į universitetą, tikėjausi, kad čia tai jau prasidės man patys geriausi dalykai, tačiau vien buto paieška visas svajones ganėtinai patamsino. Paaiškėjo, kad ne taip ir lengva rasti būstą, kuriame norėtųsi ilgiau rasti laiką. Visur tas pats – arba kaina kosminė, arba butas kažkur toli nuo centro, visai net ne Londone, arba labai baisus, arba jame gyvena vos ne visas zoologijos sodas ir visa pabėgėlių stovykla. Tačiau nebuvo iš ko rinktis. Pirmiausiai apsigyvenau bute, kuris priminė bendrabutį. Jame gyveno daug studentų, nors visi skirtinguose kambariuose. Kaip supratau, Anglijoje apskritai nėra tokios praktikos. Tad teko mokėti maždaug trečdaliu daugiau nei planavau, o dar ir dalintis su kitais bendromis erdvėmis. Galvojau, kad čia tokia tik laikina užuovėja, kad truputį taip pagyvensiu susispaudus, o daug vėliau galės būti ir kažkas kito, daug vėliau galėsiu pakeisti savo gyvenimą. Tiksliau, gyvenamąją vietą. Gal po mėnesio, gal po dviejų, vėliausiai – po pusmečio. Nutiko, kad iš jo išsikrausčiau po dvejų metų.
Antras butas
Kadangi jau turėjau gerą darbą, kurį vos spėjau derinti su paskaitomis, jaučiau ir geroką pinigų pagausėjimą. Tai tikrai nuostabus jausmas, lyg kas atlaisvintų smaugiantį antkaklį. Taip jautiesi, kai imi uždirbti trigubai daugiau nei visada. Todėl antrasis butas buvo jau toks, koks atitiko man aukščiausius kriterijus. Centre, vieno kambario, kompaktiškas, jaukus, patogus.
Ir vėl kraustausi
Ir koks likimas mane prakeikė, kad iš trečiojo man taip pat teko netrukus išsikraustyti. Nutiko du dalykai. Pirmiausiai dėl netikėtos savininkų mirties, pasikeitė buto savininkai ir visi nuomininkai iš namo turėjo išsikelti. O antra aplinkybė – mano laba sumažėjusios pajamos. Pasikeitė ir darbo specifika bei atlyginimas, taigi, dabar kraustausi į bendrabutį.